- šelpėjas
- šelpė́jas (-is), -a smob. (1) Š, DŽ, NdŽ, -à (3), šelpė̃jas, -à (4) Rtr, KŽ 1. M, L kas šelpia, materialiai remia: Jis buvo šelpė́jis: piningų davė biednims Vn. Vargdieniai, būkime pakarnūs ir dėkingi šelpėjams A1885,35. 2. kas padeda kam, palaiko moraliai, pagalbininkas: Marija yra jautriausia šelpėja mūsų visūse reikalūse brš. ║ kas prisideda prie ko, pritaria kam, rėmėjas, šalininkas: Kas pas savę palaikytų vogtus daiktus, nors ir patsai iš to neturėtų pelno, visgi būtų šelpė́jas vagies A.Baran. Pritraukė atidą tųjų, kurie nėra lietuvių kalbos šelpėjais Vd. Išganingų sumanymų šelpėjas TS1900,1. \ šelpėjas; pašelpėjas; sušelpėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.